| 2009 m. kovo 21 d. Šiauli universitete vyko etoji Lietuvos eimos centr konferencija, kuri kasmet rengiama vis kitame Lietuvos mieste. Konferencij organizavo: Lietuvos eimos centras bei Šiauli vyskupijos eimos centras. Konferencijos tema – „Meil: nuo eroso iki agaps". Šiauli vyskupas Eugenijus Bartulis, sakydamas sveikinimo od, atskleid pavadinimo prasm. odis „erosas“ tarptautini odi odyne apibdinamas kaip vyrikos valios skverbimasis gro, ties ir gr. „Jeigu kiekvienas vyras skverbsis gr, gro, ties, bus nuostabios eimos ne tik Lietuvoj, bet visame pasaulyje“, – sak vyskupas. Labai svarbu, kad eimos galva ir visa eima skverbtsi ties. Kristus apie tai sako: „A esu tiesa, kelias ir gyvenimas“. Cituodamas apatal Jon, ganytojas primin, jog Dievas yra Meil. Priimdami Diev, priimam meil, atmesdami Diev, atmetam meil. Meils kelias yra susivienijs su ventumo svoka, Tokia yra Dievo valia, kad btume venti. Labai gera bus gyventi kiekvienam eimoj, kai vyras ir mona sieks ventumo, mokydami jo siekti ir savo vaikus. Jeigu taip nra, tai enklas, kad nutolome nuo ventumo altinio. Dar viena vyskupo isakyta mintis: Jzus myli per mane. A, myldamas kiekvien sutikt mog, rodau Dievo meil. K padariau vienam maiausij, padariau Kristui ir tada einu tikruoju Dievo valios vykdymo keliu. Ms uduotis – vykdyti Dangaus Tvo vali. Kada eima eina Dievo valios vykdymo keliu, ji tuo paiu eina ventumo keliu.
Konferencij sudar dvi dalys. Iki piet prelegentai skait praneimus. Po piet vyko diskusijos grupelse pasirinktomis temomis. Kol tvai gilinosi eimos tarpusavio santykius, vaikai aid, moksi eilrai, kr spektakliuk kartu su savanoriais. Prelegent praneimuose buvo nagrinjamos vairios problemos. Dr. Paulius Subaius, remdamasis iorinio padorumo ir tikrojo skaistumo samprata, aikino, jog krikionyb yra neteisinkai kaltinama kaip atstmusi erotik. Viktorijos laikais, anot prelegento, buvo sigaljusi dviveidyst bei ioriniai moraliniai suvarymai. Šiais laikais teigiama, jog erosas ir agap papildo vienas kit. Daktaras kalbjo api dvi aktualias problems, dvi fronto linijas, su kuriomis susiduria iandienos krikionys. Viena j: apgaulingas kno iauktinimas, kita – vyrikos ir moterikos tapatybs itrynimo problema. Gyvendami pagal samprat, jog tapatyb yra ne gimta, o konstruojama visuomens, pasieksime, jog socialiai vaikas negals painti, kuo skiriasi ttis ir mama. Mes sakom, jog yra aiki prigimtis ir ugdymas, aukljimas tiktai padeda, leidia tai tapatybei (lyiai) tinkamu bdu isiskleisti, – teig Paulius Subaius.
Psichoterapeutas daktaras Gintautas Vaitoka kalbjo apie vyrikum ir moterikum kaip dieviko paveikslo dalis mumyse, reikalaujanias skrydio, poezijos. Mylimj irdyse vyksta meils igryninimas, todl suadtuvs yra tam, kad mons imokt vienas kit mylti. Agap – kit atradusios meils prigimtis. Tai rpinimasis kitu, globa nebeiekant savs. Su suadtiniu svarbu pradti kalbtis apie skaistum. Pokalbi nesm – leisti dvasinei meilei pakankamai sustiprti, kad ji bt aukiau u lytinius santykius, kad jie bt paremti tikra dvasine meile. Btent dvasin meil nulems, kiek mons bus laimingi santuokoj, – teig prelegentas.
Sutuoktiniai Petroniai kalbjo apie sutuoktini siek dominuoti eimoje. Viena pus dominuoja jga, kita – silpnumu, aukos vaidmeniu. Prelegentai sil atkreipti dmes Kristaus pavyzd. Jis mokjo parodyti meil arba atkakliai konfrontuodamas, arba atsiaddamas to, kas brangiausia. Šeima yra ta vieta, kur mokomasi mylti. Pasidalinimas pasiaukojania meile vieniems turt bti atsisakymas valdyti sutuoktin ar sutuoktin, kitiems - idrsti pasakyti savo kitoki nuomon. „Šeima yra vieta, kur pamatome, kaip statomas tiltas tarp vyro ir moters, tarp seno ir jauno, tarp skirting asmen. Artimuose bendravimo santykiuose imokstame ireikti vyrikus ir moterikus bruous. Mokoms suprasti kompromiso, pasiaukojimo ir vienybs prasm... Šeimoje matome ry tarp suaugusij meils ir vaik laims“, – sak prelegentai.
Konferencija baigsi Šiauli Petro ir Pauliaus katedroje ikilminga v. Mii auka. Eucharistijai vadovavo Šiauli vyskupas Eugenijus Bartulis.
Ines Ratnikait |